Prasidėjus šaltesniems orams, didėja rizika patirti šalčio sukeltų sveikatos sutrikimų. Ilgesnis buvimas šaltyje gali sukelti hipotermiją – būklę, kai kūno temperatūra nukrenta pavojingai žemai. Šaltis taip pat gali pažeisti atskiras kūno vietas – sukelti nušalimus.
Greitosios medicinos pagalbos tarnyba ragina gyventojus įvertinti šalčio keliamą riziką, tinkamai pasiruošti buvimui lauke ir neignoruoti pirmųjų organizmo siunčiamų signalų. Laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.
Hipotermija gali prasidėti nepastebimai
Hipotermija išsivysto tuomet, kai organizmas praranda daugiau šilumos, nei gali pagaminti. Šią būklę gali lemti ne tik labai žema oro temperatūra. Rizika didėja esant vėjuotam ar drėgnam orui, sušlapus drabužiams, ilgai būnant lauke ar nepakankamai apsirengus.
Pirmieji hipotermijos požymiai dažniausiai yra stiprus ar nevalingas drebulys, šalčio pojūtis, blyški ir šalta oda, nuovargis, mieguistumas, vangumas, sulėtėjusios reakcijos. Žmogui gali būti sunku susikaupti, kalbėti, atlikti įprastus veiksmus, gali sutrikti judesių koordinacija.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad stiprus drebulys yra organizmo bandymas gaminti šilumą. Tačiau būklei sunkėjant drebulys gali sumažėti ar visiškai išnykti. Tai nėra pagerėjimo požymis – priešingai, tai gali reikšti, kad hipotermija tampa sunki.
Sunki hipotermija gali pasireikšti ryškiu mieguistumu, sumišimu, sąmonės sutrikimu, labai sulėtėjusiu kvėpavimu ir pulsu. Tokia būklė yra pavojinga gyvybei ir reikalauja skubios medicinos pagalbos.
Kas labiausiai rizikuoja?
Nors nuo šalčio nukentėti gali kiekvienas, tam tikroms žmonių grupėms hipotermijos ir nušalimų rizika yra didesnė.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Vaikų organizmas greičiau praranda šilumą, o vyresni žmonės gali prasčiau pajusti šaltį ar dėl riboto judrumo nesugebėti pakankamai greitai sušilti.
Didesnė rizika taip pat kyla žmonėms, kurie ilgą laiką būna lauke, dirba lauko sąlygomis, neturi galimybės tinkamai apsirengti ar sušilti. Pavojus didėja ir tada, kai žmogus yra pavargęs, išsekęs ar sušlapęs.
Šaltis ypač pavojingas žmonėms, apsvaigusiems nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus gali prasčiau įvertinti aplinkos temperatūrą, nejausti šalčio pavojaus ir nepastebėti blogėjančios savo būklės.
Pirmoji pagalba įtariant hipotermiją
Pastebėjus, kad žmogus stipriai sušalęs, pirmiausia reikėtų nutraukti šalčio poveikį – nuvesti jį į šiltą, sausą patalpą arba kitą nuo šalčio apsaugotą vietą.
Jei drabužiai šlapi, juos reikėtų atsargiai nuvilkti ir pakeisti sausais. Žmogų galima apkloti antklodėmis ar kitais šiltais drabužiais. Šildyti reikėtų palaipsniui, pirmiausia saugant liemenį – krūtinę, kaklą, galvą. Svarbu vengti staigaus ir agresyvaus šildymo. Šildymui galima naudoti šilto vandens plastikinius butelius, cheminius paketus.
Jei žmogus yra sąmoningas ir gali saugiai ryti, galima duoti šilto, nealkoholinio gėrimo. Alkoholis nėra tinkama priemonė sušilti – jis gali sudaryti klaidingą šilumos pojūtį ir pabloginti organizmo gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą.
Jeigu žmogus yra sumišęs, mieguistas, netenka sąmonės, kvėpuoja neįprastai lėtai ar kyla kitų abejonių dėl jo būklės, būtina skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112. Laukiant pagalbos reikia stebėti žmogaus būklę. Jei žmogus nereaguoja ir nekvėpuoja normaliai, būtina pradėti gaivinimą pagal skubiosios pagalbos dispečerio nurodymus.
Nušalimai – ne tik paraudusi oda
Šaltis gali pažeisti ir atskiras kūno vietas – dažniausiai pirštus, pėdas, nosį, ausis ir skruostus. Nušalusi vieta iš pradžių gali būti blyški, paraudusi, šalta, nejautri ar dilgčioti. Vėliau oda gali tapti kieta, sustingusi, gali atsirasti patinimas ir pūslės.
Įtarus nušalimą, žmogų reikia nugabenti į šiltą patalpą ir nuimti šlapius drabužius, papuošalus bei kitus daiktus, kurie gali spausti pažeistą vietą. Nušalusią vietą reikia saugoti nuo papildomo šalčio ir mechaninio pažeidimo.
Nušalusios vietos negalima trinti sniegu, masažuoti, badyti pūslių ar šildyti tiesiogine kaitra, pavyzdžiui, prie radiatoriaus, krosnies ar karštu vandeniu. Tokie veiksmai gali dar labiau pažeisti audinius.
Jei nušalimas yra didesnis, atsiranda pūslių, oda tampa nejautri, patamsėja ar žmogus kartu patiria hipotermijos požymių, būtina kreiptis į medikus. Esant sunkiai būklei – skambinti 112.
Pastebėjus pirmuosius hipotermijos ar nušalimo požymius, svarbu veikti nedelsiant – nutraukti šalčio poveikį, pradėti šildyti saugiai ir, esant sunkiai būklei, kviesti skubiąją medicinos pagalbą.
Norėdami išsikviesti greitąją medicinos pagalbą skambinkite trumpuoju numeriu 112 arba 113. Administracijos ir padalinių kontaktus rasite paspaudę žemiau esančią nuorodą.