Peršalimo sezonui artėjant: kada susirgus reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą?

Greitosios medicinos pagalbos tarnyba primena: daugeliu atvejų peršalimo, gripo ar Covid-19 simptomai gali būti gydomi namuose ar konsultuojantis su šeimos gydytoju, tačiau staigus būklės pablogėjimas gali signalizuoti apie gyvybei pavojingą komplikaciją. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir skambinti 112.

Atvėsus orams ir prasidėjus rudeniui, daugėja žmonių, sergančių ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Sloga, kosulys, gerklės skausmas, karščiavimas, nuovargis ar bendras silpnumas gali būti būdingi tiek įprastam peršalimui, tiek gripui ar Covid-19. Vien pagal pirmuosius simptomus ne visada įmanoma tiksliai nustatyti, kokia infekcija juos sukėlė.

Tačiau svarbiausia – ne vien nustatyti infekcijos pavadinimą, o laiku pastebėti pavojingus sveikatos būklės pokyčius.

Daugeliu atvejų greitosios medicinos pagalbos nereikia

Jeigu žmogus karščiuoja, kosėja, sloguoja, jaučia gerklės skausmą, galvos ar raumenų skausmus, tačiau gali normaliai kvėpuoti, yra sąmoningas, orientuotas ir gali gerti skysčius, dažniausiai nėra pagrindo dėl vien šių simptomų kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei abejojama, visada galima skambinti konsultaciniu numeriu 113.

Jaučiant simptomus, svarbu ilsėtis, vartoti pakankamai skysčių, stebėti savo būklę ir, prireikus, susisiekti su šeimos gydytoju. Susirgus reikėtų vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis, ypač su tais, kuriems kvėpavimo takų infekcijos gali sukelti sunkesnę ligos eigą.

Tačiau situacija pasikeičia, kai simptomai tampa sunkūs, žmogaus būklė greitai blogėja arba atsiranda požymių, galinčių rodyti kvėpavimo, kraujotakos ar sąmonės sutrikimą.

Kada nedelsti ir skambinti 112?

GMP būtina kviesti, kai sergančio žmogaus būklė tampa kritinė arba kyla reali grėsmė jo gyvybei ar sveikatai.

Ypač svarbu nedelsti, jeigu žmogus:

• sunkiai kvėpuoja, dūsta, jaučia ryškų oro trūkumą arba dėl dusulio negali normaliai kalbėti;
• pamėlsta lūpos, veidas ar oda;
• jaučia stiprų ar spaudžiantį skausmą krūtinėje, ypač jeigu jis nepraeina ar kartu atsiranda dusulys, silpnumas, prakaitavimas;
• staiga sutrinka sąmonė, žmogus tampa labai mieguistas, nereaguoja į aplinką, sunku jį pažadinti;
• atsiranda sumišimas, dezorientacija ar neįprastas elgesys;
• žmogus apalpsta, patiria traukulius;
• dėl didelio silpnumo žmogus nebegali atsistoti ar pasirūpinti savimi;
• atsiranda požymių, kad žmogus negali pakankamai gerti ar išlaikyti skysčių, kartu sparčiai blogėja bendra būklė;
• po laikino pagerėjimo būklė staiga ir ryškiai pablogėja;
• sergančio žmogaus būklė atrodo neįprastai sunki arba kelia artimųjų pagrįstą nerimą dėl gyvybės ar sveikatos.

Tokiais atvejais nereikėtų laukti, kol simptomai „praeis savaime“, ir nevertėtų bandyti patiems nuvežti sunkios būklės žmogaus į gydymo įstaigą, jei reikalinga skubi medicinos pagalba. Skambinkite 112 ir vykdykite dispečerio nurodymus. Numeris 112 Lietuvoje veikia visą parą ir yra skirtas situacijoms, kai kyla reali grėsmė gyvybei ar sveikatai ir pagalba turi būti suteikta nedelsiant.

Ypatingas dėmesys – rizikos grupėms

Kvėpavimo takų infekcijos ne visiems žmonėms yra vienodai pavojingos. Didesnė sunkių komplikacijų rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims bei žmonėms, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose.

Prie gripo rizikos grupių priskiriami 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, sergantieji lėtinėmis ligomis, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai bei sveikatos priežiūros darbuotojai. Šioms grupėms gripas gali sukelti sunkesnę ligos eigą, komplikacijas ar lėtinių ligų paūmėjimą.

Todėl rizikos grupių žmonėms svarbu ne tik stebėti temperatūrą, bet ir vertinti bendrą savijautą bei jos pokyčius. Jeigu žmogus tampa neįprastai silpnas, pradeda dusti, sutrinka jo sąmonė, atsiranda krūtinės skausmas ar kiti grėsmingi simptomai, pagalbos reikėtų ieškoti nedelsiant.

Svarbiausia – atpažinti pavojingą būklę ir kviesti pagalbą

Karščiavimo laipsniai ar kosulio intensyvumas savaime ne visada parodo, kiek pavojinga yra žmogaus būklė. Daug svarbiau atkreipti dėmesį į tai, kaip žmogus kvėpuoja, ar išlieka sąmoningas ir orientuotas, ar gali gerti, judėti ir atlikti įprastus veiksmus, ar jo būklė blogėja.

Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, prižiūrintys vaikus, vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergančius artimuosius. Kartais pats pacientas nesuvokia, kad jo būklė tapo pavojinga, todėl aplinkinių pastabumas gali būti labai svarbus.

Peršalimas, gripas ar Covid-19 dažniausiai neprasideda kaip kritinė būklė. Tačiau kai žmogus pradeda dusti, sutrinka jo sąmonė, atsiranda stiprus krūtinės skausmas ar būklė staiga blogėja, svarbiausia yra ne bandyti nustatyti diagnozę namuose, o kuo greičiau iškviesti pagalbą. Tokiose situacijose kiekviena minutė gali būti svarbi, pabrėžia Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Ką svarbu prisiminti?

Peršalimas, gripas ar Covid-19 savaime nereiškia, kad reikia kviesti GMP. Tačiau sunki ar greitai blogėjanti žmogaus būklė – signalas nedelsti.

Jeigu kyla reali grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai, skambinkite 112. Bendrasis pagalbos centras priima pagalbos prašymą ir perduoda informaciją atitinkamai skubiosios pagalbos tarnybai, o GMP dispečeris papildomai įvertina situaciją ir suteikia reikalingus nurodymus.

Atpažinkite pavojingus simptomus. Neatidėliokite. Esant kritinei būklei – 112.