Greitoji medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) susipažinusi su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pateiktomis išvadomis dėl su pacientų pavėžėjimu susijusių pirkimų, jų neginčys ir jau taiso nurodytus trūkumus. Viso tyrimo metu Tarnyba aktyviai bendradarbiavo su VPT, teikiant jai duomenis ir atsakant į klausimus.
Didžioji dalis įvardintų trūkumų susiję su tuo, kad pacientų pavėžėjimas yra visiškai nauja paslauga valstybei, todėl nebuvo praktikos, patirties ir duomenų, kuriais Tarnyba galėjo pasinaudoti, tiek organizuojant viešuosius paslaugos pirkimus, tiek užtikrinant pavėžėjimo sutarčių kontrolę.
VPT nustatyti neatitikimai, susiję su pirkimų techninėmis specifikacijomis, bus ištaisyti – tai atsispindės naujai skelbiamuose pirkimuose.
VPT išvadoje nemažai dėmesio skiriama sutarčių vykdymo kontrolės užtikrinimui, nustatant neatitikimus tarp paslaugos teikimo ir sutarčių nuostatų. Svarbu pažymėti, kad atsižvelgiant į socialinių partnerių – savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų – išsakytus lūkesčius, viešieji pirkimai buvo organizuoti kiekvienai savivaldybei atskirai, skaidant juos geografiniu ir pacientų poreikių pagrindu, taip suteikiant galimybę į paslaugos teikimą įsitraukti ir smulkiajam verslui. Toks pasirinkimas suteikė galimybę teikti paslaugas arčiau pacientų, skatinti smulkiuosius tiekėjus, tačiau itin padidino administracinę naštą Tarnybai, nes bendras administruojamų sutarčių kiekis sudaro 200, iš jų 185 šiuo metu vis dar galiojančios.
Nesant pacientų pavėžėjimo informacinių technologijų kontrolės modulio ir įvertinus tai, kad per mėnesį atliekama po 7-8 tūkst. pacientų pervežimų, detali pavėžėjimo kontrolė reikalauja itin daug žmogiškųjų išteklių, dėl to nebuvo vykdoma visa apimtimi. Visgi, atsižvelgiant į VPT rekomendacijas, Tarnyba peržiūrės tiekėjų pateiktus duomenis dėl įvykdytų pervežimų atitikimo sutarties nuostatoms, skiriant įspėjimus ar nuobaudas už neatitikimus, ar/ir, kraštutiniu atveju, fiksuojant daug pažeidimų, įtraukiant pervežėjus į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Ateityje, mažinant administracinę naštą, planuojama sukurti ir įdiegti pavėžėjimo IT kontrolės modulį, kuris užtikrins didesnę sutarčių kontrolę, prisidės prie dar kokybiškesnių pacientų pavėžėjimo paslaugų užtikrinimo.
Nepaisant VPT nustatytų trūkumų, svarbiausiu tikslu Tarnyba laiko pačios paslaugos gyvybingumą ir pacientų lūkesčių išpildymą. Karštajai linijai 1808 įgyvendinat pacientų pavėžėjimo projektą, net praktiškai visiems pacientams, atitinkantiems kriterijus, buvo suteikta paslauga, kas sudaro per 50 tūkst. pavėžėjimų. Matuojant pacientų pasitenkinimą visa pavėžėjimo paslauga – nuo paslaugos užsakymo iki pačio pervežimo – net 99,4 proc. atveju jis įvertintas aukščiausiu balu.
Pacientų pavėžėjimo paslauga nacionaliniu mastu startavo 2024 m. liepos 1 d., pervežant pacientus iš/į gydymo įstaigas iš namų. Paslaugą gali gauti 75 m. ir vyresni asmenys, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų; asmenys, kuriems nustatytas 55 % ar mažesnis dalyvumo lygis ir turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų; asmenys, kuriems nustatytas neįgalumas ir turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų; asmenys dėl medicininių priežasčių.
Nuo paslaugos starto valstybiniu lygiu suteikta per 50 tūkst. pacientų pavėžėjimo paslaugų. Paslaugos įgyvendinimu rūpinasi GMPT veikianti Karštoji linija 1808.